Kovinė savigyna
Fizinio pasiruošimo normatyvai užsiiminėjantiems kovine savigyna:

1. Atsispaudimai ant krumplių - nuo 100 iki 150 kartų.
2. Pritūpimai ant vienos kojos - nuo 25 iki 50 kartų kiekviena koja.
3. Atsilenkimai - nuo 100 iki 150 kartų.
4. Prisitraukimai - nuo 25 iki 50 kartų.
5. Pakilimas ir nusileidimas 6 m. virve (kojos 90° kampu) - nuo 2 iki 3 kartų.
6. 16 kg. giros rovimas viena ranka (jei sveriate daugiau nei 80 kg., giros svoris - 24 kg.) - nuo 25 iki 50 kartų kiekviena ranka.
7. Šuoliukai su šokdyne - nuo 400 iki 500 kartų.
8. Šuoliukai iš vietos per kartelę, esančia bambos aukštyje - nuo 25 iki 50 kartų.
9. Nėrimas po vandeniu - nuo 25 iki 50 metrų į tolį.
10. 1 valandos bėgimas su 10 kg. kuprine - nubėgti ne mažiau kaip 9 km.
 
Jei įvykdėte šiuos normatyvus, galite drąsiai teigti, kad turite tikrai puikų fizinį pasirengimą, jei ne - pats laikas juo pasirūpinti.


Pagrindiniai kovinės savigynos technikos principai:

Pirma. Čia naudojami veiksmai (smūgiai į tarpkojį, priešininko numetimas ant galvos, pirštų laužymas, smūgiai pirštais į akis ir kt.) yra pašalinti beveik iš visų dabartinių kovos menų ir tikrai nefigūruoja sportiniuose stiliuose.
Antra. Treniruotės metu kovojama pilnu, arba maksimaliai leistinu tai situacijai kontaktu, dažniausiai su keletu priešininkų vienu metu.
Trečia. Dirbama ne tik su imitaciniais, bet ir su tikrais ginklais.
Ketvirta. Dalis treniruočių vyksta lauke, yra imituojamos realios konfliktinės situacijos.
Penkta. Technika yra nesudėtinga, čia beveik nenaudojami galūnių užlaužimai su užfiksavimu, nėra aukštų smūgių kojomis ir akrobatikos elementų.
Šešta. Nėra jokių kata ir nekontaktinių kovų.
Septinta. Mokoma bet kokį buityje esantį daiktą panaudoti kaip ginklą.

Vadovaujantis aukščiau pateiktais pavyzdžiais labai nesunku atskirti, ar konkretus stilius yra kovinis, ar sportinis.

Pradžioje, kai kovos menai buvo tik atsiradę, jie visi turėjo pilną teisę vadintis „KOVINIAIS". Tuomet, prieš kelis šimtus metų, kai gyvybė priklausė nuo to, kaip gerai esi įvaldęs kovinę techniką, niekam net į galvą nebūtų toptelėjusi mintis, kad tuometinis karate (ar koks nors kitas stilius) taps tik sportu. Tada žmonės kovojo, kovojo kad išgyventų, ir visa technika buvo paremta veiksmais, kurie per keletą sekundžių padarydavo priešą invalidu arba nužudydavo.

Kai kas gali paprieštarauti, kad dabar žmonės jau nebe tokie žiaurūs, o ir policijos visur pilna, todėl tokios technikos, kuri buvo anksčiau, nebereikia. Taip, visiškai sutinku, kad kariaujama dabar kitaip, nei prieš kelis šimtmečius, o ir daug kas kitą pasikeitę...

Aš tikrai kuo nuoširdžiausiai linkiu niekuomet nepapulti į tokią situaciją, kuomet tik nuo Jūsų sugebėjimo apsiginti priklausys Jūsų ir Jums brangių žmonių orumas, sveikata ir gyvybė.

Sena Japonų patarlė byloja: „Jei kardo prireiks tik vieną sykį gyvenime – nešiokis jį visuomet, nes tu nežinai, kada ta diena ateis."


Psichologinis pasiruošimas

Teko matyti ne vieną nustebusį veidą, kai kalba pasisukdavo link psichologinio pasirengimo kovai. Didžioji dalis lankančių įvairius kovos menų klubus gyvenime nieko apie tai nėra girdėję arba jiems atrodo, kad visas psichologinis pasirengimas - mokytojo ar trenerio kartojami žodžiai: "nebijok", "protas kovojant turi būti šaltas ir blaivus", "susikaupk", "niekada nenuvertink savo priešininko" ir t.t.

O ir toli gražu ne kiekvienas sensėjus gali atsakyti, kai jo paklausiama, kokį psichologinį pasirengimą kovai jis suteikia savo auklėtiniams. Labai dažnai tenka išgirsti tokius žodžius: "Jie mokosi technikos, ruošiami fiziškai, na o psichologinis nusiteikimas kovai atsiras savaime" (gal ir "atsiras" vienam iš šimto) arba kitas populiarus pasakymas: "Jie dar nepasiruošę suprasti tokios informacijos" (?!).

Dabar pasižiūrėkime kas nutinka, kai kovotojas nepasirengęs kovai psichologiškai...

Susidūręs su agresoriais gatvėje, ar bet kurioje kitoje aplinkoje ir neturėdamas deramo psichologinio pasiruošimo, žmogus pamiršta visą techniką bei taktiką kurią dar visai neseniai taip puikiai demonstravo salėje ant tatamio. Taip nutinka, nes jis IŠSIGĄSTA, jį tiesiog užvaldo BAIMĖ... IR VISO TO PASEKOJE JIS PRALAIMI.

Jūs puikiai kovojate ringe, o ar galėsite taip pat gerai tai daryti ant skardžio krašto? Sugebate apsiginti nuo partnerio, ginkluoto mediniu peiliu, o ar apsiginsite tamsiame skersgatvyje nuo ginkluoto užpuoliko, laikančio rankoje tikrą, gerai pagaląstą peilį (kuomet kiekvieną neteisingą savo veiksmą Jūs išgyvensite LABAI skausmingai)? Sparingo metu išguldote tris, keturis ar net penkis Jus atakuojančius partnerius, nes suvokiate, kad Jus puldami jie tikrai neketina Jūsų laužyti, o kaip seksis tai padaryti gatvėje, kai susidursite su keliais "kampuotais berniukais", kurie nusprendė įvairumo dėlei patampyti Jus veidu per asfaltą?

Stebint karius realiame kare, buvo pastebėta, kad tik 25% iš jų kovoja teisingai, o likę 75% daro vieną klaidą po kitos, nes siaubingai bijo... bijo žūti! Taip nutinka ir gatvėje.

Kaip jau supratote, pagrindinė psichologinio pasirengimo kovai užduotis - nugalėti baimę. Tai nereiškia, kad baimė visiškai išnyksta ir Jūs tampate bebaimiu (taip nutikti gali tik tuomet, kai žmogui atsiranda rimtų problemų su psichika). Psichologinio pasiruošimo metu Jūs išmokstate baimę kontroliuoti, pažaboti ir paversti savo pagalbininke, o ne kliūtimi.

Šis paruošimas - sudėtingiausia ir svarbiausia kovinio parengimo dalis, būtent todėl šiam pasiruošimui ir turi būti skiriama daugiausia dėmesio. Jokia, net ir pati geriausia technika, jau nekalbant apie fizinį pasiruošimą, neišgelbės, jei Jus sukaustys baimė.

KOVINĖ SAVIGYNA:

PSICHOLOGINIS PASIRUOŠIMAS ( 85%)
(Taip, būtent 85 procentai ir čia tikrai nėra jokios klaidos!)

TECHNIKA ( 10%)

FIZINIS PASIRUOŠIMAS ( 5%)
 

O dabar truputį matematikos. Įsivizuokime, kad Jūs 6 mėnesius 3 sykius į savaitę po 2 valandas lankėte klubą, kuriame Jus mokė kovinės savigynos. Už treniruotes mokėdavote po 70 lt. per mėnesį, kas sumoje sudaro 420 lt. Jei to klubo kovinės savigynos mokytojas savo darbą išmano, viskas turėjo atrodyti taip: 85 procentai laiko psichologiniam pasiruošimui (išmokoma nebijoti), 10 procentų technikai ir 5 procentai fiziniam pasirengimui. Tokiu atveju viskas puiku – po pusės metų Jūs tampate geru kovotoju.

Bet, deja, labai dažnai būna taip, kad vietoje 85% liko skirto psichologiniam pasiruošimui, Jūs gaunate kovinę techniką bei fizinį pasiruošimą. Kitaip tariant – norėjote nusipirkti „Ferarri", o vietoje to gavote „OPEL" markės automobilį. Tokiuose klubuose Jus apvagia tiek finansiškai, tiek ir laiko atžvilgu. Bet čia dar ne pati didžiausia blogybė. Blogiausia tai, kad Jums duoda neveikiantį ginklą ir kai, neduok dieve, papuolę į pavojingą situaciją Jūs bandysite tuo ginklu pasinaudoti, pasekmės bus tragiškos.

Deja, kokybiškų mokymų problema egzistuoja ne tik kovinėje savigynoje, bet ir daugelyje kitų gyvenimo sferų, tad prieš pasirinkdami mokytojus, atidžiai išanalizuokite jų veiklą.
Straipsnį perskaitė: 4683

Įvertinimas: Įvertinimas: 3.9/13

Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
[ Registruokis | Prisijunk ]